laukas

1 laũkas sm. (4) 1. SD270, K lygi, be medžių vieta (skiriant nuo miško, nuo gyvenviečių): Pasibaigia miškas, ir atsiveria platūs žaliuojantieji laukai J.Bil. Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai, lietuviai barzdočiai dūmoja Mair. Sustoju ir apsidairau tėviškės laukuose P.Cvir. Jis, kiek pajojėjęs, iš keliuko laukais prie ežero pasuko E.Miež. Ji karvutę laukan gena ir sutinka rukšną seną S.Nėr. Kaip tik akis užmato, laukai visokios spalvos tęsiasi Žem. Laukų paukščiai, miškų žvėrys visi poras turi JD22. Gale laũko beržas auga Rm. Oi pūtė pūtė lauko vėjelis, oi barė barė šelmis bernelis (d.) Lp. Ir išjojo brolelis par lygiūsius laukelius StnD10. Lygiam laukužėly ten linų sėste LB42. Augo ievaras laukuosna TŽI254. Paguldei po kojomis jo avis ir jaučius visokius ir kitus žvėris lauko Mž519. ^ Jaunam žmogui laũkas su laukù – greit subėgioji Ad. Lauko paukštis laukan žiūri J.Jabl. Laukas su akim, miškas su ausim NžR. Laukas akylas, miškas ausylas J.Jabl. Laukai gal toli regėti, o giria toli girdėti Sch86. Laukas mato, miškas girdi KlvrŽ. Lauko akis, miško ausis J.Jabl. Dangum dengtas, lauku tvertas KrvP(Erž). Argi pagausi vėją laukuose, pavysi vagį miškuose! KrvP(Lzd). Tavo paltas kaip visi laukaĩ (labai platus) Alk. Žmogaus dūšia ne laukai – po truputį pribraukai (prilaupai Ds) (mažu pasitenkini, pasisotini) Vlkj. Bėk per devynis laukùs (nuo ko nors pikto) Ds. Kad tu kur laukai! (stebintis) Vvs. Eik sau po laukų (po balų, po plynių)! J.Jabl. Imai jį laukaĩ! J. Šimtas laukų̃ kad jį paimtų! J. Laukaĩ žino, kas paėmė kepurę J. Kad jį laukaĩs, šitas Marčius ir moka šnekėti! Alv. Eina vilkai per laukùs (pusto) Skdv. Šaukė, net laukai skleidės (smarkiai šaukė) Žem. Kas tę rėkia, kas tę šaukia taip, kad laukai plyšta Vnž. ^ Balti laukaĩ, juodi grūdai (knyga) Tvr. 2. dirbama žemė, pasėlių plotas: Žaliuoja rugių laukas, net gražu žiūrėt Ėr. Apėjusiu ežiomis rugių ir vasarojaus lauką, prisiartinova prie miško J.Bil. Ar biesas nupjaus tokius laukus kaip ežerus! Žem. Nusitęsė laukais gili vaga T.Tilv. Prisodinom pusę laũko bulbių Rm. Seniau sodžiuose būdavo trys laukai: žiemkenčių, vasarojaus laũkas ir pūdymas Pn. Visas mano laũkas aptvare J. Tą metą vėlai išėjom į laũką (pradėjom žemę dirbti) Alk. Visi žmonės dabar laukuosè kruta, dirba Pn. Visuose respublikos rajonuose prasidėjo pavasario lauko darbai sp. Del daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Kaip tu lauką gyvensi (dirbsi), taip jis tau galėjimą (paraštėje vaisių) savo neduos BB1Moz4,12. Lauką įgyvenu R. Jie turėjo paliepimo klausyt ir tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems teko K.Donel¹. Užsigavo, kad vasarą gal maža jam lašinių laukan daviau V.Krėv. Duosiu savo dukterį už pačią ir pusę savo lauko LB175. Tu, šelmi berneli, didis girtuoklėli, pragėrei lauką ir visas triobeles KlpD13. | Vaikuo atdevė laukùs (žemę, ūkį), nora išimtinės Sg. ^ Lauke linai, miške staklės LTR(Rk). Ūkininką pažįstame iš lauko, o šeimininkę – iš pietų PPr54. Tinginys laukan paskutinis, iš lauko – pirmutinis PPr103. 3. prk. kas auga laukuose, javai, vasarojus: Šiandieną mūso veš laũką (vasarojų) Grg. Laukų̃ su spragilu nekūliau, tik teip ką Jdr. Ten laukaĩ baisu kad užaugdavo Skr. Tuos laukùs sunešė man skruzdėlės Lnkv. 4. tam tikro didumo žemės sklypas: Bukauskų vienas laũkas ir mūsų du laukaĩ Aps. 5. kaimas, sodžius (skiriant nuo miesto): Laũko žmogus KI303. Jis iš laukų atvažiavo J.Jabl. Mano tėvas buvo laukè gimęs už Smalininkų Smln. Laukų mergelės darbininkės JV933. Jau metai, kaip ans ant laukų̃ gyvena, o arti da nemoka Krp. | Seniau mes kaime gyvenom, tik paskui išėjom ant laukų̃ (į vienkiemius) Vl. 6. vieta po atviru dangumi; oras: Šalta pirkia kai laũkas Trgn. Šiandien ir laũkas nešaltas Kn. Šaltas vėjas vaikščiot po laũką Pc. Šiandien neisi laukè (į lauką) Lzd. Be lazdelės ir laukan negaliu išeit Dv. Laukely lyja, laukely sninga vai ant mano mergužėlės rūtų vainikėlio JV1043. ^ Vasarą gyvuliai vienu laukū išgyvena (lauke prasigano) Vj. Karvė vien laukù būva (kiek ganykloj gauna) – pieno daug neduos Dkšt. Laukù gyvuliai sotesni bus, nekaip šiaudais Kp. Tu kiba tik lauku gyvas (sako mažai valgančiam) KzR. 7. išorė: Nevarstyk laũko durų, neleisk į stubą šalčio Dkš. Iš laũko pusės ėmė degti namas, o paskuo į vidų įėjo ugnis J. Iš lauko vargins tave sopuliai P. Ir ištepk (paraštėje užlaistyk) aną smala iš vidaus ir iš lauko BB1Moz6,14. Iš lauko, iš viršaus R49. Iš lauko visų balti dantys, bet kas už jų? LTR(Klvr). 8. kokio nors veikimo vieta, aikštė, sektorius: Bėgtynių arba jotynių laũkas BŽ489. Sėskite ant savo žirgų ir jokit į lenktynių lauką už miesto J.Balč. Karo lauko teismas rš. Šaudymo laũkas (kar. šaudyti pavestas plotas) NdŽ. Sekimo laukas (kar. sekti skirtas plotas) rš. Regėjimo laukas rš. Visą jos dėmesį patraukia tas nedidelis drobulėmis aprėmintas operacinis laukas rš. Rentgeninis šešėlis gali užimti beveik visą plaučių lauką rš. 9. fiz. erdvė, kurioje veikia tam tikros jėgos: Magnetinis laũkas NdŽ. Kintamosios srovės blokavimo laukas rš. Linijos, kurios parodo tam tikrose vietose vektorių kryptis, vadinamos magnetinio lauko jėgų linijomis K.Barš. 10. rš paraštė. 11. kortomis žaidžiant tūkstantį – trys atskirai dedamos kortos: Neliesk, čia laũkas! Gdr.

◊ Adõmo laukaĩ labai dideli plotai: Rugių – Adomo laukai: kada ir nupjausim! Als. Pupų prisėjo Adõmo laukùs Krkl.

laukaĩs eĩti (dū̃kti) namų nežiūrėti, siusti, daužytis: Jis laukaĩs eĩna Sv. Tas brolis išėjo laukais Rm. Laukaĩs dū̃ksta (savame kailyje nesitveria) Grž.

laũko artilèrija; rš operacijas atliekančios kariuomenės artilerija.

laũko ligóninė veikiančios kariuomenės ligoninė: Ties lauko ligoninės kampu jie susidūrė su nauja grupe suimtųjų rš.

stovė́ti laukù būti tuščiam: Pasistatė didelį namą: vienas galas ir stóvi laukù Ktk.

laũko jaunóji; LBŽ bot. pelkinė mandrauninkė, žvaigždutė (Parnassia palustris).

laũko kanapė̃lės; LBŽ bot. dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit).

laũko žolė̃ KI169; P bot. valerijonas (Valeriana officinalis).

laũko (árklio) mė̃tros; MitII135 bot. garbiniuotoji mėta (Mentha crispa).